Lękjarspręnan Žjórsį og vald Landsvirkjunar

ĮFORM Landsvirkjunar (LV) um virkjanir ķ nešri Žjórsį hafa fariš leynt mešan styrrinn stóš um Kįrahnjśkavirkjun. Mešan athyglin beindist žangaš faldi LV allt efni um įform sķn ķ Žjórsį undir lišnum "Umhverfismįl". Ekki var stafur undir fréttatengdu efni eša framkvęmdum.

Ķ fréttabréfi LV um Hvammsvirkjun (įšur Nśpsvirkjun) er ljósmynd af įhrifasvęši virkjunarinnar. Sennilega vegna féskorts hafa žeir vališ aš nota yfir 30 įra gamla loftmynd af svęšinu vegna žess aš enginn žeirra sumarbśstaša sem eru žar sjįst į myndinni. Er žó sį elsti frį įrinu 1971-3. Til aš kóróna falsanir sķnar setja žeir svartan borša meš texta yfir bęinn Minni-Nśp og śtkoman er sś aš žarna sé eingöngu um nokkur ręktuš tśn aš ręša.

Žess utan teiknar LV Žjórsį eftir virkjun mišaš viš 50-100 ml3 rennsli žrįtt fyrir aš rennsliš fari nišur ķ 4% af fyrra rennsli eša 10 ml3.

Įhrif žessarra virkjanna gętir vķša og hafa verulega slęmar afleišingar.

Fjölmargir įbśendur og sumarhśsaeigendur verša fyrir mismiklum bśsifjum, sumir verulega.

Žaš er samt įsżnd įrinnar og afleišingar breytinganna sem vega žyngst.

Ef viš skošum žaš helsta lķtur žetta svona śt:

Gróšri vaxin frį fjalli til fjöru.

Eyjan Minni-Nśpshólmi eša Višey er žekkt ķ Gnśpverjahrepp sem fallegur minnisvarši um hvernig landiš okkar leit śt žegar fyrstu landnįmsmennirnir settust hér aš. Kjarri vaxin frį toppi til tįar enda verndar straumžungi Žjórsįr eyjuna fyrir įtrošningi. Žegar lękurinn Žjórsį hjalar žar framhjį er ekki langt ķ aš saušfé endurtaki žann sama leik og allt landiš varš fyrir į sķnum tķma. LV ętlar aš girša af farveginn. Žaš kemur til meš aš tefja örlög eyjunnar ekki hindra žau.

Ķ umsögn Landgręšsla rķkisins til Skipulagsstofnunar viš mat į umhverfisįhrifum virkjunar Žjórsįr viš Nśp er lagst gegn žeirri tilhögun aš virkja Žjórsį ķ tveimur žrepum vegna verulegra umhverfisįhrifa žeirrar tilhögunar.

Ķ ljósi eindregins įsetnings framkvęmdaašila (LV) ķ žį veru aš gręša ekki upp land ķ staš žess lands sem forgöršum fer viš framkvęmdina og meš tilliti til ofangreindrar meginreglu žess efnis aš leitast skuli viš aš gręša upp land sem raskaš er, eša ķ staš žess sem raskaš er sé hiš fyrra ekki mögulegt viš mannvirkjagerš, hefši Skipulagsstofnun boriš aš geta sérstaklega um žetta atriši ķ śrskuršarorši sķnu og/eša skilyršum. Fallast veršur žvķ į žaš sjónarmiš kęranda aš ekki hafi veriš meš višunandi hętti fjallaš um mótvęgisašgeršir ķ śrskuršarorši og/eša skilyršum.

(Mįl 03090121 - Śrskuršur skipulagsstofnunar 27. aprķl 2004.

 

Lķfrķki, vatnafar

Ķ Žjórsį er 5% af įrlegri laxveiši Ķslendinga. Um 2000 laxar hafa veišst žar į įri sl. įr.

Laxastofn Žjórsįr er sérstęšur žvķ fįtķtt er į heimsvķsu aš laxar hrygni og alist upp ķ jökulvatni. Gerš lóns hefur vęntanlega žau įhrif aš botndżrum fękki og tegundasamsetning žeirra breytist og rżrir žvķ svęšiš til uppeldis. Hrygningarstašir hverfa ķ farveginum. Neikvęš įhrif eru mest fyrir lax. ((VMST_S/02001) Umhverfisstofnun segir aš óvissan sem rķkir um breytingar į straumum, įhrif į laxfiska og skilvirkni mótvęgisašgerša séu talsverš! LV ętlar aš koma meš mótvęgisašgeršir. Hverjar sem žęr verša er ljóst aš žessum merkilega laxastofn er stefnt ķ voša.

Verši af žessum virkjunum tapa 900 fuglapör varplandi sķnu.

 

Villibrįšarhlašborš Žjórsįr

Ķ žeim skżrslum og könnunum sem hafa veriš geršar um įhrif virkjunarinnar hefur veriš horft framhjį ótrślegustu hlutum eša žeim stungiš undir stól. Vissulega var fugl į svęšinu talinn og reynt aš bśa til einhvern sannfęrandi grunn um įhrif virkjunarinnar. En žaš var horft framhjį einu stóru atriši. Kannski viljandi? Ķ byrjun įgśst mį sjį gęsapör fleyta sér nišur Žjórsį ķ hundrašatali meš 2-4ja daga gamla unga sķna örugga fyrir ref og mink. Viš virkjun įrinnar meš allt nišur ķ 4% af henni eftir ķ farveg sķnum žar sem gęsapörin fara frį öflugri į/lóni ķ lęk breytist žetta ķ hlašborš fyrir ref og mink meš slįtrun sem getur haft ófyrirsjįanlegar afleišingar į framtķš gęsavarps į svęšinu. Jafnvel śtdauša. Žetta er ekki nefnt einu orši ķ skżrslu um įhrif virkjunarinnar. Raunar stundar LV žaš ķ lokaskżrslum sķnum aš fjalla um nišurstöšur vķsindamanna į léttśšugan hįtt žar sem višvörunaroršum er sleppt.

 

Nįttśruvį

Hvammsvirkjun veršur byggš į virku jaršskjįlftasvęši. Nokkrum sinnum į öld verša skjįlftar upp į 6-7 į richter oft margir į įri meš hreyfingum um allt aš 2 metra į jaršskorpu. Skipulagsstofnun telur aš mönnum og skepnum geti stafaš töluverš hętta vegna stķflubrots af völdum jaršskjįlfta. Rannsóknarmišstöšvar ķ jaršskjįlftafręši gagnrżna litla umfjöllun į žessu atriši.

1-2 x į įri Gęti LV žurft aš hleypa skyndilega auknu vatni ķ žurran farveginn. Žetta skapar hęttu fyrir lķfrķkiš, menn og dżr. Žessu ętlar LV aš męta meš višvörunarflautum og fallhlerum į virkjunum!

 

Feršažjónusta

Fyrirtękiš Artic Rafting hefur ķ nokkur įr markašssett spennandi feršir nišur Žjórsį. Ķ fyrstu skżrslum LV var aldrei minnst į žetta fyrirtęki. Žeir hafa nś flśiš yfir ķ ašrar įr sem LV er ekki enn bśin aš įsęlast.

Mešfram Žjórsį er ein besta reišleiš landsins sem spillist og veršur ekki svipur hjį sjón.

 

Brśin og blekkingin

Ķ umfjöllun sinni um įhrif į feršamennsku segir LV margoft ķ skżrslum sķnum aš nż brś yfir Žjórsį viš virkjun verši til bóta fyrir allar samgöngur auki feršamennsku osvfrv. Gott og vel og örugglega satt hjį žeim. Žaš er bara ekki žeirra heldur vegageršarinnar aš taka įkvöršun um svona hluti. Įróšursmįladeild žeirra mį žó eiga žaš aš žrįtt fyrir aš flagga žessu sem gulrót į sveitina tóku žeir fram į einu staš ķ skżrslu sinni aš žetta vęri ekki į žeirra könnu.

 

Sumarhśsaeigendur

Viš Minni-Nśp veršur sandfok śr farveginum alvarlegt vandamįl. Sumarhśsaeigendur žar mega bśast viš óbęrilegu raski yfir framkvęmdatķmann og eftir žaš sandfoki og uppblęstri įsamt gęsahlašborši ķ boši Landsvirkjunnar.

Eignarland sumarhśsaeigenda Lónsholti veršur ķ uppnįmi verši af virkjuninni. Afleišing virkjunarinnar verši sś aš lóšir 1 - 5 fari meš öllu undir vatn, lóšir 6 - 7 eyšileggist sem byggingarlönd og lóšir 15 - 21 skeršist um 20 - 35 %. Sameiginlegt land 1,5 hektari fari undir vatn og tapist. Lóšir 8 - 14 standi hęrra en verši fyrir beinu tjóni hvaš sameiginlegt land varšar. (Mįl 03080089) Umhverfisrįšuneytiš.

Byggilegum lóšum fękkar um allt aš 50%. Kostnašur eigenda eykst vegna žessa. Žessar kvartanir lķtur LV svona į : Fagurfręši er afstęš ! Eigendur žessarra sumarhśsa eiga aš éta žaš sem śti frżs og sętta sig viš gjörninginn.

Mikill grjótmulningur mun koma frį fyrirhugšum göngum viš Nśp. Svęši žau sem fara undir hauga,sem og svęši ķ nęsta nįgrenni viš žį taka verulegum breytingum.

Talsvert ónęši mešan flutningabķlar flytja efni milli gangamunnanna og haugstęšanna.

Mörg sumarhśs viš įrbakka Žjórsįr rżrna ķ veršgildi vegna virkjunarinnar.

 

Rķkiš ķ rķkinu

LV er ķ eigu ķslendinga. Stjórnendur žess telja sennilega samt eins og svo margar rķkisstofnanir aš Ķslendingar séu til fyrir sig, ekki öfugt. Žetta fyrirtęki heldur śti öflugri įróšurdeild sem vķlar ekki fyrir sér aš setja ofan ķ viš heilu rįšuneytin ef žvķ er aš skipta (Landbśn. 1647). Mį žį getum leiša aš žvķ aš til lķtils sé fyrir einstakling aš mótmęla.

Viš fyrri virkjanaframkvęmdir ķ Žjórsį žurfti LV ekki aš lśta eins ströngum kröfum og nś. Žaš voru ašrir tķmar, önnur hugsun. LV mį eiga žaš aš hafa gert margt vel, jafnvel stórvel ķ žeim framkvęmdum įn žess aš žurfa žess. En mįliš snżst ekki um žaš. Virkjanir, lón og stķflur eru stašbundin. Stundum lżti og stundum ekki.

LV stendur fyrir landnaušgun sem į engan sinn lķka žar sem hįspennumöstur žeirra liggja eins og köngulóarvefur yfir landiš og skyggja į sżn okkar į fallegt landslag Ķslands. Žaš sem tapast viš žessar virkjanir er aš žeirra mati įsęttanlegt. Aš mķnu mati hryšjuverk.

 

Mótvęgisašgeršir Landsvirkjunar

Žaš kemur oft fyrir ķ skżrslum LV aš grķpa žurfi til mótvęgisašgerša. Sem hljómar nokkuš flott. Svona eins og "viš reddum žessu"! En stašreyndin er sś ef betur er lesiš aš mótvęgisašgeršir žżša stundum bara "śps"! LV hefur ekki sżnt į neinn hįtt fram į trśveršuga leiš til aš koma ķ veg fyrir sandfok śr žurrum įrvegi Žjórsįr. Enda er sennilega eina leišin aš steypa yfir hann. En žeir hafa žetta flotta orš "mótvęgisašgeršir" til aš kasta ryki ķ augu fólks.

Er Landsvirkjun rekin fyrir almenning eša erlend aušfyrirtęki?

Meš stórišju eru Ķslendingar aš synda į móti straumnum. Vestręn fyrirtęki foršast žennan išnaš. LV fęr aš leika lausum hala ķ stjórnsżslunni meš engar kröfur um aš sżna aršsemi. Aršsemi LV 1998-2003 var 2,9%. Sem er minni en veršbólgan į žeim tķma. Vęri žetta fyrirtęki ķ einkageira vęri bśiš aš reka alla helstu stjórnendur.

66% rafmagns fer til stórišju. 38% tekna LV kemur frį sömu ašilum. Almennir notendur nišurgreiša semsagt stórišjuna. Bśrfellsvirkjun įtti aš stušla aš lęgra raforkuverši til almennings eftir afskriftir. Žaš hefur ekki gengiš eftir. Hefur žaš ekki bara frekar hękkaš meš blekkingum fyrrverandi išnašarrįšherra viš stofnun Landsnets, nżrrar rķkisblóšsugu sem hefur orsakaš allt aš 60% hękkun raforkuveršs til sumra landshluta.

 

Verši af žessum žremur virkjunum...

Žį veršur lengsta į landsins aumkunarverš lękjarspręna.

Viš ógnum lķfrķki hennar.

Lax er ķ sérstakri įhęttu.

Gęsavarp misferst.

Sandfok sem ekki veršur hęgt aš koma ķ veg fyrir er stašreynd.

Minni-Nśpshólmi veršur ekki lengur minning um Ķsland landsnįmsins.

Ein besta reišleiš landsins spillist.

Urrišafoss vatnsmesti foss landsins, hverfur. Žaš mun hafa verulega skašleg įhrif į feršažjónustu.

4% įrinnar veršur eftir į köflum į allavega 24 km. kafla.

Stķflur byggšar į virku jaršskjįlftasvęši.

Landsvirkjun ętlar aš flauta į okkur ef hętta er į ferš.

Fornminjar hverfa undir lón.

Bęndur og sumarhśsaeigendur į svęšinu verša fyrir miklu fjįrhagslegu og jafnvel tilfinningalegu tjóni.

Sumarhśs viš įrbakka Žjórsįr rżrna ķ veršgildi vegna virkjunarinnar

Frumkvöšlastarf Artic Rafting var drepiš af LV.

LV segir aš virkjanir ķ nešri Žjórsį stušli aš lęgra raforkuveršI til almennings. Samt eru žeir aš

selja žessa raforku til Alcan ķ Hafnarfirši. Žaš er sama blekkingin og žeir notušu meš Bśrfellsvirkjun.

Hįspennufrumskógur LV žéttist.

Įliš veršur jafn einhęfur śtflutningur hjį okkur og žorskurinn var.

Įlver sem njóta sérstakra skattalegra mešhöndlunar skekkja samkeppnishęfni ķslenskra śtrįsarfyrirtękja. Jafnvel hrekja žau śr landi.

Mengunarkvótar Ķslendinga skv. Kyoto sįttmįlanum eru gefnir erlendum aušhringjum.

Žessi sömu fyrirtęki žurfa ekki aš greiša sömu skatta og ķslensk fyrirtęki. Įlverin fį afslįtt į fasteignagjöldum, ašstöšugjöldum og öšru žvķ sem ķslensk fyrirtęki bśa viš.

Žetta er įsęttanlegur fórnarkostur hjį LV.

Žaš aš viš Hafnfiršingar skulu vera ķ žeirri stöšu aš geta įkvešiš örlög Žjórsįr lengstu įr landsins meš atkvęšagreišslu er allt annar handleggur ķ žessari sögu.

Ķ 17. grein um landgręšslu segir: Land skal nżta svo aš eigi valdi rżrnun eša eyšingu landkosta. Af hverju er LV undanžegin žessum lögum?

Helstu heimildir:

Śrskuršir umhverfisrįšuneytsins mįl nr. 03090121 27. aprķl 2004, mįl nr. 03080089 29.4.2004 og mįl nr. 05110127 31. mars 2006.

Rnnsóknir į lķfrķki Žjórsįr og žverįa hennar vegna virkjana nešan Bśrfells. Selfossi, september 2002.

Įsgeir Jónsson lektor viš Hįskóla Ķslands. Virkjun lands og žjóšar glęrukynning.

Nśpsvirkjun, įhrif į feršažjónustu, śtivist og samfélag. Unniš fyrir Landsvirkjun. Nóvember 2002.

Virkjun Žjórsįr viš Nśp og breyting į Bśrfellslķnu 1. landsvirkjun skżrsla. Ofl.

 

Höfundur er grafķskur hönnušur.

 


Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Stefįn Stefįnsson

Žaš er ekki rétt aš įform Landsvirkjunar um virkjanir ķ nešri Žjórsį hafi fari leynt mešan styrinn um Kįrahjśkavirkjun hefur stašiš yfir. Algjört bull hjį žér.

Žessar virkjanir hafa veriš kynntar (og ekki bara nżveriš) og  LV hefur stašiš vel aš žessum mįlum. Žaš er ekkert leynimakk ķ gangi žar į bę.

Stefįn Stefįnsson, 31.3.2007 kl. 01:28

2 Smįmynd: Gammurinn

Ég veit ekki hvaš Landsvirkjun ętti aš gera viš 50-100 ml3 (RŚMMILLĶMETRA) rennsli... ég helti einu sinni śr vantsflösku į svona leikfangamylluspaša og žeir snérust smį...

Gammurinn, 1.8.2007 kl. 22:55

3 Smįmynd: Benjamķn Plaggenborg

Stefįn, Landsvirkjun hefur engan veginn kynnt mįlin nógu vel. Bóndi ķ sveitinni vissi ekki af neinu fyrr en bor var kominn į hans jörš, vegna rannsóknarborana fyrir brś sem įtti aš byggja į hans landi. Ef žaš er žaš sem žś kallar aš standa vel aš mįlum žį lifum viš ekki ķ lżšręšisrķki.

Benjamķn Plaggenborg, 21.9.2007 kl. 13:02

Bęta viš athugasemd

Naušsynlegt er aš skrį sig inn til aš setja inn athugasemd.